Eilinė siena, tūkstančiai tokių,
Iš šiaurės pusės, netgi ne fasado,
Metais bolavo šešėliu blyškiu,
Kol kartą rankos su dažais ją rado.
Nubėgo žodžiai, piešiniai spalvoti,
Kanapių dūmais, alumi maišyti,
Veltui gali galvot ar negalvoti,
Minties tau nesuprast, nepamatyti.
Gal tai fantazija, gal skaudžios klaidos,
Gal pliūpsnis talento, svajonės,
Neatrasto žmogaus kūrybos aidas,
O gal ir niekas, šiaip teplionės.
Turėjo dovaną, tikrai turėjo,
Kūrėjas davė kaitrią kibirkštėlę,
Tik užpūtė kažką atklydęs vėjas
Ir jauną širdį maudė, gėlė.
Nuo šalčio, nuo drėgmės nukrito tinkas,
Palikusias dėmes lyg kryžių siena neša.
O kur žmogus? Galbūt dabar laimingas,
Tik kartais paslapčia dažais ant sienų rašo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-02 20:26:46
Fainiai, net "matosi purkštukai" :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-03-02 18:18:08
labai įdomiai. patiko
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-03-02 12:51:46
Kūrinys geras, paliesta rimta tema. Gal būt, kažkas tik taip gali save išreikšti.
Jeigu tai būtų tikras menas, pieštų nesislapstydami.
Asmeniškai man tos teplionės sukelia neigiamas emocijas.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-03-02 11:38:56
O, puiki idėja ir išraiška man patiko.
O atrodė, kad apie nupeckiotas sienas nelabai ką ir sukursi :))
Anonimas
Sukurta: 2011-03-02 10:42:12
Man irgi labai patiko :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-03-02 09:31:26
Nuostabu. Reik dainuot.