Tegu nerūstauja  
Poezijos išminčiai,
Jog neretai pats nežinau,
Kodėl prie muzikos
Bandau pridėti mintį
Manydamas, kad tik tuomet
Kažkas svarbaus
Pavaikščioja manim.

Lig šiolei negalvoju apie mirtį
Kaip nebūtį ar būtį
Esančią kažkur toli -
Nebūtų to, ko regisi nėra,
Argi galėtum atsiminti?
Priimt į sapną?
Parašyti knygą?
Ar net po tūkstantmečio
Perskaityti, kaip antai:
„Šventasis Brunonas,
Arkivyskupas ir vienuolis,
Rusios ir Lietuvos pasienyje,
Pagonių trenktas į galvą...
Iškeliavo į dangų„