Apdulkėjusi šypsena
Netikrumo našta...
Prakeikimas.
Žiūri ir matai.
Rodos, galų gale.
„Kodėl tylėti taip skauda?“
-paklausei.
Silpnumas ir gėda,
Po to.
It smūgis lazda,
Per apykurtę ausį.
Negirdėjo kančios,
Negirdėjo klyksmų.
„Ko laukei???
Sakau, ko tu laukei???“
- viduj sau rėkiu.
Tyros akys
Prisipildo tamsos.
Pirmą kartą verki.
Kai matau.
Rodos, peilį galanda
ant mano ledinės odos.
„Prakeikimas.“
-savo lūžtantį balsą girdžiu.
„Neišeik. Pasilik.“
Eina visi po velnių.
Sako,
Žmogus žmogui vilkas.
Aš būsiu tavo vilkas.
Pats minkščiausias,
Stipriausias vilkas.
Ir nebus šypsenų.
Bet aš būsiu.
Tau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-03 14:14:12
na lyg iš malkų eilėraštis priskaldytas. siūlyčiau perskaityt ir perrašyt
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-02 23:18:33
pats minkščiausias...hm... vilkui nelabai tinkantis apibūdinimas, gal švelniausias? tokie būna vilkai, bet tik vilkams...
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2011-03-02 22:12:32
Visai ne asmeninis, nebent čia asmeninis skaitosi jau tada, kai kūriny rašoma pirmuoju asmeniu. Čia tiesiog eilės, blyksnis, nieko asmeniško (:
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-03-02 21:34:01
Stiprus, bet kažuo patraukantis kūinys, man patiko
Anonimas
Sukurta: 2011-03-02 21:10:38
Emocija tykšta per visus kraštus, o tai jau nebeestetiška ir atsainu. Toks asmeninis, dienoraštinis. Kol kas keliu į Jausmus.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-02 11:47:32
Labai abstrakčiai kalbi (į pabaigą jau konkrečiau, bet ir kartu silpniau - daug stipresnių vietų pasitaikė kūrinio pradžioje).
Vartotojas (-a): chiuchiala
Sukurta: 2011-03-02 10:13:43
toks vyro pareiškimas - stipru.