Santrauka:
Jonui Strielkūnui atminti.
Man šio poeto kūryba labai artima, mėgstama. Beje, jei skaitėte jo ankstyvąją kūrybą, suprasite, kad šis poetas brendo sulig metais. Rašau taip todėl, kad kai kurie poetai sužimba staiga ir užgęsta arba šviečia. J. Strielkūnas, mano nuomone, pradėjo šviesti maža žvaigždele tarp ryškių žvaigždžių, tačiau artėdamas prie Žemės pavirto į kometą.
Juk ne tamsos – šviesos varpai
Tau skambino kiekvieną rytą.
Vis tiek pasauly netilpai,
Kaip netelpa ir tos kur krito
Iš juodo lyg smala dangaus
Palikdamos ryškiausią žybsnį...
Reikėjo žmogui juk žmogaus –
Žengei po žingsnį, vis po žingsnį
Įspausdamas gilias pėdas...
Varpai dar skamba – nenurimo –
Išmokei po savęs kartas
Uždegt žvakelę stearino.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-02 23:13:40
"Dabar žinau, jog man praėjo
Ir metai, ir darbai visi,
Jog vienas tu esi, Kūrėjau,
Kuriam kūryba nebaisi"/J.Strielkūnas/
:)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-03-02 13:15:17
"Ne iš karalių, ne iš kankinių,/Ir nebylė manoji siela tyli/Tarp šiaukiančių šventųjų ir velnių." Jonas Strielkūnas Ne kometa, ryški Žemės žvaigždė kažkieno laikinoj atminty. Dėkui už poeto atminimą.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-03-02 13:11:45
Pasirodo, jog Jūsų dedikacijoj paminėto poeto, neturiu nė vienos knygos. Privertėt paieškot knygyne arba bibliotekoj.