Šiandien prigludęs atsisveikino ruduo,
Kas kartą vis lengviau išlydžiu...
Nors būna, taip beprotiškai ilgiuos,
To neapsakomo lengvumo žingsnių...
Kiekvienas suvaidintas žodis vis išduos,
Dar neišmokau slėpt kartaus nusivylimo,
Ilgiuos šlamėjimo, tamsiuos namuos -
teliko tuštuma skurdi audrai nutilus.
Bijau išmesti, ko surinkti nepajėgsiu
Ir išbarstyt sukurtą laimę trupiniais,
Dažnai su šypsena save išdavę skriejam
Į nežinią, apgaulės sukurtais sparnais.
Ewila
2011-03-01 21:37:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-09 22:12:44
Sklandžiai parašytas darbas. Ir rimai visai išradingi. Giriu.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-01 22:47:08
ilgesingas..