Mes lėtai nutolę greitai praskriejame
Pasroviui su pavasariu medaus sūkury.
Ir pritilę nakty atminties ledynuose
Amžiams liekam savim ar savy.
Tuo metu prabudęs saulėtekis
Nebylus pakyla virš mūsų mirties.
Nuovargis dingsta, tik jo pažadas lieka –
Aš dar grįšiu, kai bandysit atgimt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-03-07 12:23:55
sklandu.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-01 23:53:05
Patosiškas toks. Perkeliu į Jausmus. Nuotaikėlė yra, bet kur daugiau idėjos, jos atskleidimo? Jaučiu, ką Jūs norėjote pasakyti, bet, manau, to per maža.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-03-01 21:36:05
Jei grįšit - lauksim. Su naujomis elėmis juo labiau :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-03-01 16:59:28
optimistinis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-01 14:58:17
laužiantis ledus , :) žadantis debiutas ... sveiki