Mes lėtai nutolę greitai praskriejame
Pasroviui su pavasariu medaus sūkury.
Ir pritilę nakty atminties ledynuose
Amžiams liekam savim ar savy.
Tuo metu prabudęs saulėtekis
Nebylus pakyla virš mūsų mirties.
Nuovargis dingsta, tik jo pažadas lieka –
Aš dar grįšiu, kai bandysit atgimt.