ar pavaišins kas ugnim
kai taip skaudžiai pilkėja slyvos ir
moteris išpažintimis apklojus kūną
dilsta kaip rė nata į ausį kuri apkurtus meilei
rieškučiomis žvyro ant išėjusio krinta
o taip šalta
jaunai susenę piemenys debesyse
ėmė dūsti
gramdydami naktis iš panagių krapštydami tylą
šaltais kaulėtais pirštais ugnį įkūrę vos vos
šilta
šventasis savo fojė atbudo
atžarus ne to kalibro kaip tyčia
kurtizanės pabrango likimai biržoje atpigo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-07-05 11:26:04
nenusakomo kalibro... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-04-06 18:58:44
skyrybos nebuvimas daro eilėraštį tobulai tobulą.
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2011-04-03 18:02:18
kurtizanės pabrango likimai biržoje atpigo - lenkiu galvą. Sužavėjo.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-28 08:21:39
Pritariu Prozaikui. Patiko. Sodrus vaizdais, jutimais.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-27 23:00:19
Man čia labai labai tiršta. Bent man norisi, kad skaitant nereikėtų taip įsitempti, kad tekstas slinktų bent kažkiek lengviau.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-27 22:56:49
Kiek daug čia visko sudėta:))