ar pavaišins kas ugnim
kai taip skaudžiai pilkėja slyvos ir
moteris išpažintimis apklojus kūną
dilsta kaip rė nata į ausį kuri apkurtus meilei
rieškučiomis žvyro ant išėjusio krinta
o taip šalta
jaunai susenę piemenys debesyse
ėmė dūsti
gramdydami naktis iš panagių krapštydami tylą
šaltais kaulėtais pirštais ugnį įkūrę vos vos
šilta
šventasis savo fojė atbudo
atžarus ne to kalibro kaip tyčia
kurtizanės pabrango likimai biržoje atpigo