Medžių šešėliai skersai -
išilgai išbarstė tinklus.
Džergždžia laukuos
jau pavargus griežlė.
Lyja sėklom beržų
purpurinis lietus,
O dangus nuo plaštakių
net mainos.Negaliu
nemylėt.
Pro šakas lyg į širdį sminga
saulės strėlės geltonos.
Skverbias žolynais į
vakaro tįstančią rimtį.
Tave išvydus skruostai
pražysta lauko aguonom.
Tokį vakarą lemta
mūsų didelei nuodėmei
gimti.
Gaiva
2011-02-26 04:06:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-26 23:01:48
Jau antrame eilėraštyje iš eilės pas Gaivą juntu pavasario alsavimą. Ta prasme, kad ne nuodėmė parašyti ir apie nuodėmę ;)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-02-26 18:56:48
Mielas eiliukas. Priglausiu.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-26 10:15:07
Labai šauniai. Skverbias žolynais į vakaro tįstančią rimtį...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-26 08:53:41
Ar tokiai nuodėmei?..
http://www.youtube.com/watch_popup?v=ay87SKm2A5Y&vq=small
Tai žmogaus gyvybės formos veika, ir paskui, po tokio grybuko gimimo, dar penkių metų laikotarpyje šventa gyvybė gimsta, po ne nuodėmingos, Dievo sutvertos gyvybės dauginimosi sistemos, tai yra po lytinio akto - vyro ir moters sueities - gimsta jau kenčiantys išsigimimais, mirštantys, ne tik žmogaus gyvybės formos sutvėrimais. Vaikučiai lanksto baltas popierines varneles – origami, šventai tikėdami, jei suspės jų išlankstyti atitinkamą skaičių, jie gyvens, nenumirs, bet... taip ir miršta lankstydami origami, dar penki metai po tokio grybo gimimo... :
http://www.youtube.com/watch_popup?v=sdbdX7USboc&vq=small
tai gi man patiko tik pirmas posmas. (su saulės spinduliais į širdį smingančiais, kažkaip poetiškai banaliai, su tom strėlėm į širdį, įvaizdžiai prasti, o pabaiga visai skysta su ta ale didelės nuodėmės gimimu. Ką čia dabar gimdyt ruošiasi lyriniai herojai, atominį grybą?..) pirmas posmas gražus.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-02-26 08:38:57
Nagi tikrai vertas nuodėmės :-)
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2011-02-26 08:33:58
Patiko,ypač paskutinis posmas