Man labai patiko, nuoširdus ir tikras eilėraštis :)

Todėl, kad skaitau tarp eilučių. Gal blogai perskaičiau... Senstu, matyt, prarandu proto aštrumą. Tu jaunas, geriau matai :)

kaip lietau, apie tave čia mažiausiai kalbėjau - išsakiau mintis, kurias sukėlė teksto paantraštė, kodėl tu viską amžinai priimi asmeniškai?

Net nežinau kodėl GLP manęs nemėgsta. Spėju - todėl, kad jis negali pakęsti tų, kurie jam prieštarauja. Man jo kūryba patinka, jis - visiškai ne, nes pernelyg savimi patenkintas personažas, kuris bando įpiršti savo nuomonę kitiems. Man jo nuomonė įdomi tik tiek, kiek gali pasakyti gerai rašantis poetas apie techninę kūrinio pusę.
Dabar apie grafomaniją. Jei, vaikeli, žinotum kokius kiekius aš per mėnesį prirašau, tai to netgi nepavadintum grafomanija, tai yra jau aukštesnė versija. Iš to aš gyvenu, už tai man mokami pinigai. Be to daug rašau ir veltui, bet ne tam, kad populiarinčiau save, o tiesiog turiu visuomeninių darbų, kurie man atrodo svarbūs. Todėl rašymas į žž tikrai nėra ta terpė, kurioje galiu būti skaitomas. Juo labiau savo tikruoju vardu.
Dėl eilių, kurios, GLP nuomone, yra nevertos būti skaitomos. Žinai, kažkada visiškai nerašiau, tiesiog dirbau įvairius darbus, kurie man iš principo buvo visiškai svetimi. Galiausiai nutariau, kad reikia rašyti, nes tam visuomet jaučiau potraukį. Nekalbu apie poeziją, tai visai kas kita, na, galiausiai nesvarbu. Žinojau viena - aš galiu ir moku. Bet norint rašyti profesionaliai (ką darau savo srityje) reikia patirties. Patirties ne tik žinant apie ką rašyti, bet rašyti taip, kad tave skaitytų, kad mokėtum nuosekliai ir įdomiai perteikti savo mintios. Todėl ėmiausi rašyti straipsnius pradedant moteriškais žurnalais ir baigiant Flintu, TV arena ir pan. Reikia gludinti savo rašymą, reikia įgauti patirties visame kame, nes atraip būsi vienpusiškas. Tą patį galiu pasakyti ir apie poeziją. Gal GLP ir gimė su plunksna už ausies (man, atrodo, kad tai tik jam taip vaidenasi), bet aš tai tikrai ne. Ir kuomet skaitau kai kurių poetų ankstyvąją poeziją, patikėk, jaunasis genijau, randu daug ko, ką galėčiau iškritikuoti net nebūdamas toks talentingas, kaip tu.
O pabaigai norėčiau pasakyti štai ką. Žinau aibę žurnalistiką baigiusių, kurie niekada jais nedirbo, nes negavo darbo. Aš atėjau iš gatvės, bet mane mielai spausdina. Gerai, nesigirsiu kur ir kas, bet faktas yra tas, kad žurnalistų pagal savo specialybę (tai tikra statistika) dirba tik 12 proc. Aš savo pasiekiau juodu darbu. Kiti - talentu arba susiklosčius palankioms aplinkybėms. Žinau begalę pavyzdžių, kuomet pasiekusieji Olimpą (ar bent jau įsivaizdavę, kad taip yra) talentai dribo iki žemiausio lygio. Bet žinau ir daug pavyzdžių, kuomet netalentingi (tai anų talentų nuomone) pakilo į aukštumas ir jose išsilaikė. Žinok, kad užlipti yra lengviau, nei išsilaikyti.

negalima lyginti dalykų, kurie nesulyginami, ar jūs lyginate Donelaitį su Putinu? pažiūrėkime, kam rašė P.Širvys - mažai mergaitei, vadinasi jis kalbėjo apie technikos šlifavimą, nes tiek jis, tiek mes tikriausiai puikiai suprantame, kad mažos mergaitės dėl patirties stokos negali parašyti geros poezijos. taip pat sutikite, kad perskaityti vienas eilėraštis - nes dantės "Dieviškoji komedija" ar jau minėti romanai. antra vertus, nemanau, kad pats Širvys viską deklamuodavo/publikuodavo ką parašęs. man irgi posmelis ar bent porą eilučių kasdien galvoj sukasi, bet aš nepuolu desperatiškai imti ir rašyti. geram kūriniui, kaip ir pomidorui, reikia sąlygų ir laiko sunokti.

Išeinu lyg jūreivis iš uosto
Koja verdamas gatvės vartus.

......man šios eilutės visą ratą ir apsuko, beįsivaizduojant :) net ir be ąsočio

priklausomybė eiliavimui, apie kurią užsimenama paantraštėje, yra vadinama grafomanija. simptomai: liguistas eiliavimas kasdien. jeigu atpažinote šį simptomą, žinokit, kad esate toli nuo rimtosios literatūros. čia kaip ir su skaitymu - didelis skirtumas, ar, tarkim bulgakovo "meistrą ir margaritą" perskaitysite per dieną, o kitą diena imsitės "šuns širdies", ar skaitysite mąstydami. tai tokie bendriniai pamąstymai.

Juk nebūtina autoriaus tapatinti su lyriniu herojumi. O gyvenime pasikartojimų būna. Man irgi.
Smagiai ratu čia pabėgiota :)

Praskaidrino šiandienos meniu.
"Aš toks varganas kranto jūreivis"?
Galima jaučio odas prirašyti tokiu ritmu ir tokia nuotaika...

autorius rašo ,neva, apie save, tačiau tai blefas-k.lietus negali būti toks,kad gertų vyną ąsočiais ir kasdien...

Į sveikatą! ;)

Išeinu lyg jūreivis iš uosto
Koja verdamas gatvės vartus.

Po vyno ąsočio, tai tvirtai dar... :) Dėkui už gerą nuotaiką...

negerk vyno daugiau nei ąsotį, o aš maniau kad tik alų geria ąsočiais :)

Kaip visuomet... tiesiog DAINA, daina apie beviltiškai nykų mūsų gyvenimą... tik kurk muziką ir dainuok...

Čia kaip apie tą vienišą jūreivį, kuris knaipės ieškojo ir kurio nieks nemylėjo :-) . Sklandus tekstas, melodingas.

gyvenimas - nesibaigiantis sugrįžimas.. :)

Prisėdu...greta.
Amžinas ratas.