Ach, nenoriu, nenoriu kartotis,
Bet išeina taip kartais – papjauk –
Būna, išgeri vyno ąsotį
Ir vėl pradedi avinu bliaut.

Ir smurglojies snarglėtas, nevykęs –
Iš gyvenimo meilės prašai.
Tavo nuotaiką pajuokia tykiai
Vakar gimę pliki pranašai.

Tačiau kartais ir galvą paglosto
Tas, kur gėrė po pilną kartu –
Išeinu lyg jūreivis iš uosto
Koja verdamas gatvės vartus.

Ir apsukęs ne vieną kvartalą
Sugrįžtu išsklaidyt pagirių –
Toj pat smuklėje prie to pat stalo
Iš ąsočio vėl vyną geriu.