Šviesi diena, šviesus dangus ir mano mintys.
Lengvai nutolo, nutekėjo kasdienybė...
Nenoriu slėptis nuo savęs, nemoku gintis -
Užplūdo mintys ir užliejo realybę.
Kai kalbamės laiškais, kurių ilgai nerašėm,
Dažnai jaučiu žodžius, tuomet neišsakytus,
Kurie dabar abiem įgyja naują prasmę,
Lyg paberti į dirvą, sėjai suraikytą.
Įsiklausau, kaip nutylėti žodžiai skamba,
Kuriuos išmokau atpažint, suprast, pajausti.
Nors laiko išsūpuoti brandesni jie tampa,
Bet... kartais dar bijau ištart, išgirst ir glausti.
Žinau - ir tavo sieloje kipšiukas slypi,
Todėl ir nuteka pro šalį kasdienybė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-02-26 12:42:54
Nors tai gana asmeniški jausmai, bet skaitytojas gali juos pažinti ir pajausti. Tikrai geras kūrinys, labai patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-25 22:24:52
Sukelia teigiamas emocijas pabaiga apie kipšiuką. Sakyčiau labai netikėtai išrišot. Geras darbas, geras.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-02-25 19:42:44
Labai labai nuotaikingas!
Tik, mano nuomone sonete kažkaip
stringa ta "realybė", kai tuo tarpu neišsemiamose
gimtosios kalbos atsargose slypi visokios "tikrovės", "būtovės" :-)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-25 18:48:40
Laiškais jaučiu žodžius.Juk tai nuostabu.
Puikus sonetas.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-02-25 17:57:20
labai gražu...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-25 17:54:04
Gražu.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-02-25 16:10:21
Gražus, netgi [man asmeniškai] pavasariška nuotaika dvelkiantis:)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-02-25 15:56:05
Labai patiko - toks artimas ir savas ir labai labai nuoširdus.