Kai tavo veido atspindy save matau,
Tu kerinti, kaip iššūkis likimo.
Kovojau, lūžau, kėliausi ir vėl klupau,
Gailiuosi, bet nevertas išrišimo.
Be ryžto, be tikėjimo, tik nuosėdos
Iš praeities užklumpa netikėtai.
Karčiąja sumaištim putoja gėrimas,
Meluoju gal, o gal tiktai mylėjau.
Ties kryžkele mąslus žvelgiu į ateitį
Ir lapuose dar neskaitytos knygos
Surast nelemta slypinčių atsakymų,
Nes nebeliktų rytdienos intrigos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-25 01:08:58
Kaip iš muilo operos - bent pavadinimas iš anksto perspėja.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-25 00:31:32
na nesigauna tau rimuoti. pabandyk verlibru.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-24 23:54:26
Na, perskaitai, ir neišlieka. Skamba, bet ar čia yra ko daugiau, išskyrus vidinį ieškojimą, nežinau.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-24 23:20:00
melo ar meiles dramos ? .. intriguoja
Anonimas
Sukurta: 2011-02-24 22:37:07
Lengvai ir paprastai sklandžiai.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2011-02-24 21:54:50
Ties kryžkele nelengva trypti.
Kur link pasukt, į dešinę, į kairę?
Kurią vertėtų pasrinkti gairę?
Gal tiesiai? O gal geriau sugrįžti?