Kai tavo veido atspindy save matau,
Tu kerinti, kaip iššūkis likimo.
Kovojau, lūžau, kėliausi ir vėl klupau,
Gailiuosi, bet nevertas išrišimo.

Be ryžto, be tikėjimo, tik nuosėdos
Iš praeities užklumpa netikėtai.
Karčiąja sumaištim putoja gėrimas,
Meluoju gal, o gal tiktai mylėjau.

Ties kryžkele mąslus žvelgiu į ateitį
Ir lapuose dar neskaitytos knygos
Surast nelemta slypinčių atsakymų,
Nes nebeliktų rytdienos intrigos.