Surankiosiu šukes
nuo grindinio –
paslėpsiu jas visas,
kad nesumindytų.

Raudona spalva
nusidažiusias rankas
trinsiu į purviną skudurą
ir pridėsiu jam dar kelias spalvas.

Pasruvusios akys
ieškos tavo šypsenos,
kuri švies kiekviename veide.

Pasislėpsiu užuovėjoj ir tupėsiu –
lauksiu pabaigos –
išvaduosiu kažką nuo kančios.

Palydėsiu žvilgsniu nykstančius
tavo pėdų antspaudus,
paliktus pajūry.