Kalnų viršūnėmis
nusirita ledokšnių vėlės
ir mano paunksmėj
tankumyne jaunų apvaizdų
pasislėpė trolis
toks melsvas šešėlis
iš krūtinės
gal tavo
ar kito pabėgęs
horizontuose
dantytieji mūrai
gynybinės sienos
juosiu jais savo vėžlišką žingsnį
nedrąsų lyg pirmas kūdikio verksmas
nematai, kaip vėl kliedi
tas priglobtas būvis
nagais skaldantis popieriaus linijas
kam rašyti
nerašyk
gina ir tūno
užspaudžia įsibrovėlis
tai jausmas
tai dangiškas siekis būt mylimam
negaliu
negaliu, juk tai ne vienas
o du
grįžtamojo ryšio jėga
džiaugtis?
juk neturiu
tik priglobtas vėlės tūris
many
plėšosi
many...
Vien dėl jo gyvenu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-23 23:23:56
Šis daugiau turintis balasto, nei kiti Jūsų skaitytieji.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-23 13:14:47
P.S.
vienas žodelis praleistas tai kuo pilnatvė pjauta (jei bus neaišku) tai +50 laipsnių pagal Celsijų karščiu, ir kasdiene saulėta padange... (gyvenimo pilnatvė vis pjauta, kas dien)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-23 13:12:40
Pavyzdžiui, jiems – ne svetimkūnis...:
"O didis džiaugsmas
pilnatvė pjauta užplūsta juos
ir didi šventė ji prasideda,
kai apsiniaukia ir diena sutemsta
dangus praplyšta ir prasideda
šilti nepertraukiami musoniniai lietūs
r visos dienos ilsisi nuo
saulėto dangaus - ir žmonės vaikšto permerkti šlapi laimingi Indijos vaikai..."
-
o lietuviui ruduo - ir rudenio nepertrūkstami lietūs, yra - svetimkūnis.
Teisybė tik ne menininkui; menininkui depresijos nesukels, jis įžvelgs grožį sangvino, ir pajaus teigiamai, nors Lietuvoje jie šalti - ruduo šaltas; Lietuvoje nemiršta nuo + 50, pagal Celsijų, ore tvorojančio karščio.) Kas pas jus svetimkūnis - nelabai eina suprasti - ir kas tos ledonešių Vėlės? nesupratau - kaip jos ritasi nuo kalnų viršūnių. na nežinau.
Eilėraštis atrodo - eksperimentinis, tikrai ne poezija - prikurkuliuotas, prikurktas visokiausių įvaizdžių, tarpais juokingai ir tiek.
Ir kas čia lyriniam herojus svetimkūnis - nu neaišku.