Santrauka:
Neįmanoma suvokti, kad niekada nepamilsi manęs.......
Aš gyvensiu daug sykių - gal trisdešimt kartų gyvensiu,
Kol mane apkabinęs pravirksi be žodžių jokių –
Mes tylėsim ilgai palietimų kalbėjimo šventėj,
Tik virpės atspindžiai nuo pavargusių mano vokų.
Ir tada tu suprasi, kad mūsų šėšeliai sutampa,
Kad nėra šitoj žemėj sklandžių sopulingai sapnų –
Kad be mano tylos nešilta vakarėjimo šventė,
Kurioje teks klausytis ne tau parašytų natų.
Aš giedosiu iš naujo - gal tūkstantį sykių linguosiu,
Kol slogus vėjas nendrę nematomais smūgiais blaškys.
Juk vis tiek susitiksim , nuvargę prie laužo miegosim,
O išdžiūvusį rytą liepsningas šuva nulaižys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-02-24 09:57:11
Kas PAGALIAU nutiks - lietuviškai ir aiškiai parašyta paskutiniose keturiose eilutėse. O visa kita kritika be jokio argumento. Norint dilginti reikia daug žinoti ir gebėti.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-24 07:50:47
Eilėraštis buitiškas, silpnas. Kartais pabėga prasmė. Šlubuoja eilėdara. Graži paskutinė eilutė.Neaišku, kas nutiks PAGALIAU...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-23 01:48:07
Šuo yra prieraišumo simbolis. Jis čia labai į temą. Geros eilės, autorės stiliuje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-22 22:59:49
Man šios eilės dvelkia stiprybę, skamba kaip mušamieji. Kaip visuomet skaitau su dideliu malonumu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-02-22 18:51:09
„Mes tylėsim ilgai palietimų kalbėjimo šventėj“ - labai gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-02-22 17:52:26
pritariu Spilgutei