Žalios laukų pievos, sidabru užlietos.
Balta mėnesiena skiria vėlei mus.
Nerandu aš nieko, kas man pažadėta,
Sugrįžtu nuliūdus į senus namus.
Klevas rausvalapis rudeniu alsuoja,
Gervės gailiai klykia. Liūdesys tamsus.
Tiktai plaukus vėjas ilgesiu šukuoja,
Tiktai glaudžia žemę rudenio dangus.
Noris šaukti garsiai, kad visi girdėtų –
Juk naktis prarijo viską kas brangu.
Kažkur šunys loja, mėnuo tik iš lėto
Savo kelią eina, virtęs man draugu.
spika
2011-02-22 00:53:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-23 12:46:08
reiktu pavasario greiciau
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-23 01:57:59
Liūdnas. Tamsus. Bet tai irgi jausmai, juk nebūtina visa laiką saule šviesti.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-22 19:27:30
labai nuobodus. ir
/Balta mėnesiena,/
/Pievos, sidabru užlietos/ ---
tai jau tokios poetinės klišės - įvaizdžiai stereotipiniai - tapę poezijoje banaliais. (įsiminkite...)
visumoje - lyg daina, bet apie nieką - poetinė klišė tematikoje - herojaus pozicija, herojaus matymas, ir įprastinis rudenio vaizdo piešimas - kuris daugumai asocijuojasi (pats metų laikas) su depresija, kaip ir jūsų klabančiam eilėraštyje lyriniam herojui. Nes jo juodam liūdesiui būti, jokio kito motyvo, kaip tik vienas - tai metų laikas, ruduo, daugiau ir nėra paliesta.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-22 18:35:12
Tai kad gausis kičinė daina, tema nieko naujo
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-02-22 15:32:00
ir ko taip ilgessssssingai?
Anonimas
Sukurta: 2011-02-22 13:57:48
Tiktų dainai. Visa kita yra girdėta, skaityta. Tie įprasti palyginimai prastina.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-02-22 08:49:03
Sklandžios, išgrynintos mintys...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-22 08:16:58
Liūdesingai gražus...Mėnesienos palytėtas moterišku grauduliu.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-22 01:40:56
Baltoje mėnesienoje aplankė ilgesys.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-22 01:02:14
dabar pradedu galvoti, kad ir kičinti galima atiduodant tam visą širdį.