Lediniam vėjui glostant skruostus
Pasiilgstu saulutės bučinių...
Švelnių aguonų raudonumo
Ir šnabždančios nakties „Tylu...Tylu“...

Be tylančių garsų
Ir veidrodinio aido
Įsiminė man vasara gausa kvapų,
Švelniom natom, ore kur skraido.

Prisimenu aš ją vadinamą ir tūkstančiais vardų:
Ugnis, Gaiva, Atostogos ir Pievos...
Ir štai kažkas man tylutėliai šnabžda: „Ateinu“.
Tai vasara...
Ir pažadu šiuo jos gyvena mano siela.