Šiąnakt šakose mėnulis korės
Ir visą naktį buvo sumautai šviesu.
Ir būtų, taip, taip, būtų man pamojęs
Pro tylą šnabždančiai: „Na ką tu...“
Ir šaką rinkos velniškai ramiai,
Ir šitaip atsainiai švytėjo.
Ne vienas pakaruoklis jam nūnai
Tokios ramybės pavydėjo.
Žinau, kad šiąnakt jūs miegojot.
Ar matot, kad mėnuo prapuolė?
Kol savo mėnulius dabojot
Tikrasis ėmė, pasikorė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-21 20:56:27
Na štai, trauktų tekstas savo sveiku įžūlumu, bet kliba per siūles...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-20 23:44:04
Man patinka tokie išsireiškimai kaip "sumautai", "velniškai" ir pan. - tiesiog turi šarmo. Bet bėda, kad tik jie man čia ir patinka. Pabaiga - absoliučiai dirbtina. Rašyta kas papuolė.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-02-20 23:04:44
Naktį galima išvysti tai, ko nepamatytum dienos šviesoje...... Įdomus eilėraštis :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-02-20 19:54:42
liguistiški įvaizdžiai, daug kur pritempta prie rimo, neįtikina