Mes seniai negyvenam, tik dieną pažymim kaip tašką
Ir užspaudžiam akis išlašėjusiai vakaro gėlai,
Tylim kantriai, sukandę gyvybės nasrus nesiblaškom,
Tik užsikasam kūnus į vėstantį nemigos smėlį.
Tupia paukščiai į mūsų akis, sutema ima lesti
Visą aitrų gyvenimą iš atminties, o neskauda
Nuo šiurenimo plunksnų, nereikia daugiau nusigręžti,
Nesapnuojam, tik kylam ir kojas į sutemą aunam.
Ir padangėn išeinam, lengvai ligi rytmečio brendam,
Atminties nebėra, verias sieloj be sopulio žaizdos,
Vėsiai gulam į debesį, lietų prišaukiam, taip lemta
Vėl šlapiems ir beskausmiams į tylinčią žemę pareiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-03-12 22:07:34
Tik dieną pažymim kaip tašką
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-21 00:11:02
Paliko įspūdį, net labai.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-02-20 14:38:37
gražus...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2011-02-20 14:35:36
Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-20 14:28:29
Slegiantis kalbėjimas,taip nyku darosi širdyje...Ir kokia gi mūsų paskirtis? Kokia viso gyvenimo prasmė?
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-20 13:11:38
patinka man tokie aštrūs išėjimai ir sugrįžimai šlapi ir beskausmiai...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-20 10:50:36
Tupia paukščiai į mūsų akis, sutema ima lesti
Visą aitrų gyvenimą iš atminties, o neskauda
Nuostabi eilutė.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-20 10:48:42
Kaip gražiai išėjimas atveda į sugrįžimą. Lyg malūno sparnai sukas ir sukas mūs gyvenimo ratas.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-02-20 10:18:32
Mes seniai negyvenam, tik dieną pažymim kaip tašką --- jau matau paveikslą.
Labai įvairialypis taškas.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-20 08:58:40
O šis neužkabino. Pirmos pora eilučių buvo bene įdomiausios, o toliau atrodo, kad per daug pasiduodama jausmams arba tiesiog man netinka ir tiek.