Atrodo – užkasėm medžius,
Šviesiausią spindulį nukirpom.
Vėl lauksim šimtmečius gūdžius,
Kol geležis iškils paviršium,
Kol išsigryninsim žodžius,
Iš meilės arklą nusikalę,
Išversim tiesią, gilią vagą -
Be trupinio apgaulės ir klastos.
Netekome akių šviesos,
Bet liko priesakas –
DORAI GYVENTI.
Kapsė
2011-02-19 16:31:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-21 23:55:07
Skaitai ir negali nesuprast,kam skirta.Šviesa ir dora.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-21 20:32:11
Visi žodžiai kalba apie J.Marcinkevičių...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-19 23:45:08
Priimkim visi tą priesaką – pasikeis ir Lietuva.Puikiai parašytas...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-19 23:16:05
Puikiai...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-02-19 21:18:05
puikus
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-02-19 20:55:01
Nieko nelauksim, gyvenam kartą ir per tą kartą reikia padaryt viską tinkamai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-02-19 17:43:33
Šešios eilutės patiko, tik žodeliui "paviršium"keisčiau galūnę "paviršiun", toliau mano manymu, kažkodėl keičiasi ritmas, rimas, žodžiu - taisytina antra pusė :) Nepykit, bet tik tai mano nuomonė
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-02-19 16:35:24
šventi žodžiai