Santrauka:
...žinau, kad geriau patylėti, kad jokie žodžiai nebus vertesni už girdimus...
Dar dovanojo Viešpats
Laiko man -
Laikau jį saujoj
Ir nedrįstu
Paliest, pajaust
Kiek jo nedaug
Kiek saulės,
Kiek dienos talpinta.
Laikau jį saujoj
Ir mąstau -
Gal jį kaip sėklas
Reiktų sėti.
Gal padalinti, išdalint?
Bet laikas mano -
Man jis skirtas.
Laikau ir laukiu
Gal gėle jis išsiskleis -
Nusišypsos, užkalbins.
Bet laikas tyli,-
Reik skubėt,
Audra tamsi matau ateina.
Apkabinu jį - savo laiką.
Žinau - ne kūdikis, jis neužaugs.
Trupės po trupinėlį
Meilės vaisiais -
Tik jie man Rojaus sodą atidengs.
Atgal vėl ten,
Į pirmapradį prieglobstį,
Atgal vėl - pas kūrėją.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-21 10:30:14
Toks artimas, lyg mano mintys. Gražu :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-19 23:35:54
Dalinkis laiku kaip mintimis, kiti irgi pasidalins...Kiek atiduosi, tiek ir surinksi...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-19 23:12:09
Sėk, dalink, nebūk egoistė :))
Gailėsies, kad nedalinai, kai nebeliks to laiko:))
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-02-19 17:49:50
Graži pradžia ir dėstymas, gal atsisakyčiau paskutiniųjų šešių eilučių, nes pasimeta, pasikeičia ritmika ir pažyra suprastina pradžią ir pačią mintį. Nepykit, bet man taip rodos :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-02-19 16:59:17
gražus
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-02-19 16:49:30
Gražiai meilės tema užkabinta finale:)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-19 16:41:49
Brandus požiūris į dovanotą laiką.