Dar dovanojo Viešpats
Laiko man -
Laikau jį saujoj
Ir nedrįstu
Paliest, pajaust
Kiek jo nedaug
Kiek saulės,
Kiek dienos talpinta.
Laikau jį saujoj
Ir mąstau -
Gal jį kaip sėklas
Reiktų sėti.
Gal padalinti, išdalint?
Bet laikas mano -
Man jis skirtas.
Laikau ir laukiu
Gal gėle jis išsiskleis -
Nusišypsos, užkalbins.
Bet laikas tyli,-
Reik skubėt,
Audra tamsi matau ateina.
Apkabinu jį - savo laiką.
Žinau - ne kūdikis, jis neužaugs.
Trupės po trupinėlį
Meilės vaisiais -
Tik jie man Rojaus sodą atidengs.
Atgal vėl ten,
Į pirmapradį prieglobstį,
Atgal vėl - pas kūrėją.