Žadėjo ateit - neatėjo,
Šešioliktos plaukė mišku--
Tarp saulės ir kruvino vėjo
Pavasariui buvo platu...
Ir sodas žvaigždynais alsavo,
Ir obelys skrido žieduos
Šventuos kaip ir ašara Tavo--
Iliuzija, kas išvaduos
Tave iš nuodingo miražo,
Tave iš rūkų netekties ?
Tie gluosniai rankas vis dar grąžo
Prie vėtroms sviestos kertės !
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-02-21 13:54:23
...taip, Spika labai teisingai pastebėjo, kad baigiamajame akorde yra tikrai redaguotina vieta.
Tarp dviejų daiktavardžių ir "sviestos" gali prisiimti kaip sviestas...
Kūrinys geras, todėl svarbu jo nesugadinti pačioje pabaigoje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-16 22:42:24
Rašyčiau ...nusviestos prie vėtroms kertės...Bet gal tik man taip atrodo.Švelniai ir ilgesingai nuskambėjo
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2011-02-16 19:40:42
banguojanti laukimo įtampa...
(subjektyvus pamintijimas - paskutinę eilutę kiek keisčiau- ritmą, nekeičiant parasmės).