Žadėjo ateit - neatėjo,
Šešioliktos plaukė mišku--
Tarp saulės ir kruvino vėjo
Pavasariui buvo platu...

Ir sodas žvaigždynais alsavo,
Ir obelys skrido žieduos
Šventuos kaip ir ašara Tavo--
Iliuzija, kas išvaduos

Tave iš nuodingo miražo,
Tave iš rūkų netekties ?
Tie gluosniai rankas vis dar grąžo
Prie vėtroms sviestos kertės !