Aš einu. Ir tyliai lašnoja.
Man iš paskos seka katė raina.
O šalimais slenka gyvenimas,
Bėga laikas, eina diena.

Nurieda bėgiais traukinys,
Atsispindi languos skubantys žmonės.
Traukinys tarsi laikas - nuvažiuos, nesugrįš.

Bėga jis - teka putojančiom upėm,
Lekia žmonės, nesidairo aplink.
Nė napamąsto: „Ei, gal sustokim?“
Tiktai plaukia, plaukia pirmyn.

Tik rainas katinas tupi ir dairos.
Prisėdu ant laiptų šalia.
Pagalvoju, bet kokios mintys tos naivios:
Gal nenuneš manęs žmonės su laiko upe.