Kartais būna stebuklų, kai paskambina draugas
Iš jaunystės, iš metų senų.
Kaip gerai, kad nors balsą laikas mums saugo,
Tad tikrai, aš tą patį girdžiu.
Nesvarbu ką kalbėti, čia žodžiai tarp kitko,
Supranti daug daugiau širdimi,
Nematai jo nei seno, nei žilo, nei pliko
Vien jaunystę tą pačią girdi.
Kaip gerai, kad kažkur per kažką susipynė
Jautrios mintys, iškilę vaizdai,
Taip neri į seniai pamirštų dienų gylį
Ir stebies - ar tikrai ten buvai!?
- Kaip gyvenimas sekas, ar vis dar tą pačią
Naktimis sau prie šono glaudi?
- Matai, man gi laiko vis maža ir maža,
O be to, jau anūkai keli.
Kartais būna stebuklų - vienas pinigų randa,
Kitas žiedą, nuo lobių raktus.
Mano daliai šįkart – telefonas, va, skamba...
Ir grąžina ištrintus metus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-02-15 21:08:16
Kuo dažniau tokių stebuklų jums... :) Su švente!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-02-15 19:20:58
Linkiu daugiau tokių Jūms malonių skambučių.( Mūsėt, kokia jaunų dienų ,,Valentina, prisiminė...)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-15 15:01:08
Vyksmas visai patraukiantis dėmesį (ypač lietuvišką :D). Iš tokio turinio kažkokių įmantrybių reikalauti būtų kvaila, tačiau didesnio žodžių žaismo norėtųsi.
Dar toks nedidelis pastebėjimas: gal geriau "vienas pinigą randa" (pamėgink perskaityt visą pastraipą).
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-15 11:41:22
Jei grąžino, tai dar nebuvo visiškai ištrinti. O seni draugai iš tikrųjų - lobis.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-15 11:38:12
Tikrai,gera sulaukt tokių akimirkų.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-15 10:23:13
Tai pats gražiausias stebuklas, nes...gražina ištrintus metus...Džiaugiuosi su Jumis.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2011-02-15 10:11:40
Daugiau tokių stebuklų :)