Jei kalbėtume atvirai,
neliktų tos ugnies ore.
Ji degina pirštus
dar neprisilietus.

Tu žinai, kad aš nebūsiu Penelopė
ir nelauksiu tavęs šimtmečius.
O tu ir neliesi ašarų,
glostydamas kitus plaukus.


O kai vieną dieną
mes - klajūnai
iš skirtingų epochų
darkart susitiksim,
nusiausim dulkėtus batus
ir paliksim pasaulį