***

Mes taip retai į viršų pakeliam akis,
Tylioj nakty nukreipkim jas į dangų.
Srovena aukštumoj melsvai juoda naktis,
Tartum iš ten vis šauktų žmogų brangų.

Lėtai keliaudami pilki šitie veidai
Debesimis per visą skliautą plaukia.
Tarp mirgančių žvaigždžių manęs nesuradai –
Manęs dar žemėje klajonės laukia.

Lyg alkanas keleivis mano ilgesys,
Neturintis net kur sustot keistam kely
Bujoja, auga, bėga. Tuoj pavys...
Pavargęs miega tyliai užmaršty.
spika

2011-02-12 09:04:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-02-13 09:36:05

Lyg alkanas keleivis mano ilgesys,
Neturintis net kur sustot keistam kely
Gražiai įtaigiai savaip išdainuotas ilgesys.

Švelniai daininga Jūsų lyrika.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2011-02-13 08:25:46

Ramus,viltingas.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-02-12 22:55:34

Gulbinui- taip, Jūsų variantas gražiau skamba, bet man visai nesirimuoja. Reikia keisti visą stulpelį, keičiasi ir pojūtis.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-02-12 19:20:02

užmiega tyliai užmaršty pavargęs...
:)

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-02-12 12:50:11

Labai pažįstamas jausmas ir priekaištas. Ir alkanasis pakeleivis man nesvetimas. O vis dėlto puiku, kada žinai, kad ,,žemėje klajonės laukia".

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-02-12 09:47:06

,,manęs dar žemėj kelionės laukia,,-kaip gerai.

Labai patiko, darbas puikus,išgyventas jausmas.