Vorų tinklai seniai jau sudūlėjo,
Saulėkaitoj pamiršo samanėlę
Ir vabalai, takus kadais pramynę,
Saldžius sapnus sapnuoja dar įmigę.
O rūmai, šurmuly skruzdžių taip skendę,
Užmigę tyloje - vartus užsklendę.
Tikriausiai, tai piktadilgė žiema užbūrus,
Tik saulės bučiniais gyvybė srūva.
Lediniam veidrody puikuolės snaigės,
Rausvais nuo šilumos veideliais, mainos,
Sijonus trumpina ir vėl prisiūna -
Gal ledo menėse vėjelį gundo.
Tylioj nakty, pelėdom ūkiant,
Vidurnakty prie medžio bokšto,
Pavirsta jos mažytėm fėjom.
Šokdina gražuoles ir glausto vėjas -
Naivuolės tirpsta, klodamos miškų alėjas.
Sapnuojas joms upeliai nualmėję,
Kadais lietaus mažais lašais skubėję -
Pavasaris sapnuos atėjęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-02-12 11:58:52
Lyg pasaka, lyg nuojauta, tokia šviesi. Gražiai svajingas, nuotaikingas budimas į pavasarį.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-11 23:04:43
labai gražiai, skaitant net nepajutau, kad rašyta proza. Taip švelniai ir vaizdingai...laukiu ir aš to pavasario...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-11 22:25:48
Na nesu super melodramiška...bet na Dievulėliau, kaip gražu, ir kur man padėti šį- į vaikų kambarį ar pas save baldakimuose slėpti... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-11 21:41:55
Gražiai nusnigo mintys...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-11 20:25:31
Visai gal ir vaikučiams tiktų? Toks švelnutis vėjelis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-02-11 18:40:00
Tylioj nakty, pelėdom ūkiant,
Vidurnakty prie medžio bokšto,
Paslaptingai, laumiškai... :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-02-11 15:47:25
sklandžiai, gal rašyčiau į keturaeilius, su atsikvėpimu :)