Gali žudyt, gali draskyt,
Gali į veidą spjaut trissyk...
Nebejaučiu, nėra jausmų...
Gali kankint diena dienon,
Viltis kalt kvailon galvon...
Nebesvarbu, nebetikiu...
Plaukus nuo pagalvės renku
It šilko siūlus saulėtai gelsvus...
Metu ugnin, kad sunaikint...
Prisiminimai lyg vanduo,
Skverbias gilyn ir tarsi šuo –
Inkščiu savy, kaukiu naktin...
Pabirus ašara skruostu,
Pasiglemš sielą potvyniu...
Skęstu ir tiek, dabar vis vien...
Nesiekiu šiaudo jau šįkart,
Melo namuos tik pasikart...
Nepasiges nieks, visi išvien...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-10 07:56:26
Lietuvis - savižudis?
Anonimas
Sukurta: 2011-02-09 19:03:31
Neskoninga. Absoliučiai.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-09 17:59:52
Trissyk ir šįkart rašome kartu.
Perkeliu į dienoraštinį įrašą. Nuogos emocijos nepakanka.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-09 14:41:30
skurdi raiška. (šiame tekste Jūsų, pas Jus.)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-09 13:54:42
tiesiog patikėk :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-09 11:10:43
Kam taip iš karto į kraštutinumus? :(
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-09 10:50:34
užjaučiu...drąskantis jausmas...sako,,aš tave taip myliu, kad net paleidžiu..."