Einu per gyvenimo
virpančią stygą,
O tamsus dangus taip
ir traukia sielos
švytėjimą.
Pakeliui vien šerkšnoti
klevai ir
Nei vienos ievos,
pražydusios
vasarį.
Tik nuogo medžio viršūnėj
kranklys pasislėpęs
Pranašauja pradžią.
Žada medį pražįsiant,
jei liksiu nakty.,
Kuri atsimerkia taip
garsiai,kad
Lūpos sukempa
nuo vilties,
Pakibusios skardžio
vienatvėje.
Gaiva
2011-02-09 08:41:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-09 22:41:02
Užkliuvo skaitant pirmos dvi eilutės, o paskui labai patiko mintys, vaizdai.Gražus kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-09 22:34:04
įtraukė šis šerkšnotas išsikalbėjimas - puikiai ir gaiviai :)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2011-02-09 20:43:04
Beveik mintinai išmokau. Labai patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-09 14:32:54
Pirmos dvi eilutės pigios - skamba patosiškai.
Toliau neblogai, yra vaizdų (gražu – medžio viršūnėje pasistiebęs kranklys...)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-09 12:40:54
..labai gražus kalbėjimas...,,liksiu nakty.,
Kuri atsimerkia taip
garsiai" ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-09 10:44:02
Gerai. Išskyrus dvi pirmas eilutes, visas eilius sudėtas labai neįprastais, negirdėtais sakiniais. Man tai patiko, tikrai naujai.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-02-09 10:27:06
Linkiu nenuslysti... O styga jautriai suvirpinta...