Santrauka:
Netiesa, kad žmogus yra išrinktasis.
Ant lauko saulėto šešėlis gervės krenta –
Ant sniego pelenai.
Ir visa tai atrodo tau be galo šventa –
Juk tam ir gyvenai,
Kad leistumei kitiems šešėliais būti
Net jeigu nepakaks erdvės.
Svarbiausiai – Žemė neatvės,
Vaikams išsaugos gyvybingą krūtį,
Kuri maitins tave ir skruzdę mažą –
Ir duona, ir kita diena.
Nors viso šito ne gana,
Kaip ne gana sekundės – pieno lašo.
Bet juk tik alkyje žmogus kitus atranda,
Išsaugo amžinai.
Ant lauko saulėto šešėlis gervės krenta –
Ant sniego pelenai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2011-02-10 00:04:51
būtis ir buitis :) abi gyvos, tikros ir kvepiančios.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-09 22:29:40
Visą aprėpiantis.Pati pabaiga nuostabi.Pritariu prieš mane komentavusiems.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-09 21:37:26
Ant lauko saulėto šešėlis gervės krenta –
Ant sniego pelenai...
velnioniškai gražu...
:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-09 17:41:48
Taip,tam ir gyventa.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-09 13:43:30
:))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-09 12:54:29
,,Bet juk tik alkyje žmogus kitus atranda" ...šita vieta daug talpinanti ... o tas alkis būna visoks, nebūtinai duonos :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-09 10:31:43
Kvinta, čia juk apie tai, kad visi turi šešėlius. Kažkaip prisiminiau „Naisių vasarą“ kur viena bobutė mirti ruošėsi. Jai žiniuonis sakė, kad mirsi tada, kai šešėlio savo nebematysi :)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-09 10:10:01
"Juk tam ir gyvenai,
Kad leistumei kitiems šešėliais būti"
,
čia man nepatiko, pergalvok nesi gi kenkėjas koks :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-02-09 09:12:33
geopoziciška ir poetiška