Santrauka:
amžinas tik laikinumas
tik vidurnakčiai žydi
vaiskiais pažadėjimais
nes iš ryto dangus
pasirodo per liūdnas
ir tik lūpos prabilti bent sykį tikėjosi
akys žvelgė tuščiai
nors nebuvo išdurtos
tyloje klojom patalus
auštančiai dienai
o giliai širdyje
snigo nuodėmės baltos
niekada išganyti mene nežadėjai
aš buvau tavyje
tarsi pamirštas vardas
iškerojau spygliais
kol vidurnakčiai švietė
užkeiktų avilių
medumi suvilioti
tik dangus šianakt prašė
daugiau netylėti
paskutiniąją giesmę už mus sugiedoti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-12 19:55:43
Tokios artimos eilės... Kaip visada - nepaprastai gilios mintys, bet tokios mielos, tokios nuostabios, tokios užburiančios. Būtent! Užburiančios! Nepaprastos... Labai unikalus talentas. Labai gera skaityti, ir dar geriau žinoti, jog vis dėlto tai Lietuviško kraujo Žmogus. ;]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2011-02-07 19:46:58
Jūs kaip visuomet nuostabiai.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-02-07 18:52:57
Geras, gilus darbas
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-07 15:58:23
Puiku, pakerėjo. Priglausiu, kad galėčiau gėrėtis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-07 12:43:00
puikus. tik gale trūxt aiškumo. gal dangus prašėsi, ar kaip, na jei norėjo jums giedoti. o gal ir taip tinka -.kaip yra.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-07 12:34:33
tik saturnalijų šėlsme vidurnakčiai pasigrobia ryto žydėjimą ir nenusikalsta...
:)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-07 11:36:37
Pakerėjo savo rimtimi ir galybe.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-02-07 08:56:26
Galingai. Taip ir norisi sudainuot.