Santrauka:
Dar kartą apie pirmąją meilę.
Prisimenu dienas, kai buvome kartu,
Visam pasauly likę vien tik aš ir tu.
Saulėlydžius auksinius, pievų drugelius,
Mėnulio taką upėj ir beržus žalius.
Ar pameni mane? Juk buvo nuostabu -
Dangaus žydrynė, vėjas, širdyje - erdvu,
Laikei tu mano ranką, į akis žvelgei,
Svajojome, kad tęstųsi tai amžinai.
Aš pamenu tave, lig šiol nepamiršau,
Ant beržo tošies smilga laišką tau rašau.
Žinau, likau aš tavo širdyje tikrai
Ir meilės pirmutinės amžini kerai.
Liepa
2011-02-02 09:16:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-02-03 15:54:42
lyg šiol=lig šiol?
:)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-02-02 23:18:24
Pavėlavau įkelti į konkursą "Dainuoju žalią žolę" :(
Tai ir liko - tik šiaip daina :)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-02-02 20:23:33
Gražūs jausmai apdainuoti..... svajingai ir nuoširdžiai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-02 17:51:01
Pirma meilė ir lieka pirma, pati, pati...Turėtų dainuotis šis tekstas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-02 13:59:31
... susidainuotų, juk pirmutinė visada gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-02 12:52:26
Toks svajingas pirmosios meilės prisiminimas... :)