Prisimenu dienas, kai buvome kartu,
Visam pasauly likę vien tik aš ir tu.
Saulėlydžius auksinius, pievų drugelius,
Mėnulio taką upėj ir beržus žalius.

Ar pameni mane? Juk buvo nuostabu -
Dangaus žydrynė, vėjas, širdyje - erdvu,
Laikei tu mano ranką, į akis žvelgei,
Svajojome, kad tęstųsi tai amžinai.

Aš pamenu tave, lig šiol nepamiršau,
Ant beržo tošies smilga laišką tau rašau.
Žinau, likau aš tavo širdyje tikrai
Ir meilės pirmutinės amžini kerai.