Pasilik tyloje, kur žvaigždėmis
lyja kiekvienas rytas.
Kur kartais užsimiršusios svajingai
šoka liepos.
Kur vyšnios nebijo skleistis
per amžius,
Ir kvepia aistra iš ilgesio
tirpstantys ledynai.
Pasilik, kur sodriai mėlynu taku
rieda mėnuo,
Kur glaudžiasi vienišos skaudžios
boružės mintys.
Kur kriauklių geldelėse miega
nutilusios audros.
Jei neliksi, niekada nesuprasi
kaip gimsta
Meilė.
Gaiva
2011-02-01 11:43:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-01 23:32:19
Iš tiesų santūriai, bet kartu labai gražiai - tikroviškai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-01 16:29:18
Santūriai apie didelės meilės pradžią.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-02-01 16:02:49
Sužavėjo šis jausmingumas, nuoširdūs žodžiai.......
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-01 14:30:32
Gražus prašymas, beveik maldavimas...kvepia aistra iš ilgesio tirpstantys ledynai, tiek jausmo...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-01 14:03:26
"... kvepia aistra iš ilgesio tirpstantys ledynai." - puikuma.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-02-01 12:35:06
Tai ne proza. Perkėliau į Jausmus.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-01 12:01:29
Meilingas prašymas...Jausmų paletė.