Pasilik tyloje, kur žvaigždėmis
                   lyja kiekvienas rytas.
Kur kartais užsimiršusios svajingai
                  šoka liepos.
Kur vyšnios nebijo skleistis
                  per amžius,
Ir kvepia aistra iš ilgesio
                  tirpstantys ledynai.
Pasilik, kur sodriai mėlynu taku
                  rieda mėnuo,
Kur glaudžiasi vienišos skaudžios
                  boružės mintys.
Kur kriauklių geldelėse miega
                  nutilusios audros.
Jei neliksi, niekada nesuprasi
                   kaip gimsta
                      Meilė.