Kitapus

Santrauka:
Tiesiog niekada taip nerimavau, todėl ir eksperimentas. Man.
Nevėžio krantas.
Tu žiūri į beržyną kitapus
ir sakai – ar matai – vienas lapas
jau krenta?

Matau, kaip krenta
modamas besišypsančiam medžiui –
leidžiasi žalias, dar gyvas leidžias...
Juk šventė –

pajaus jis skrydį.
O kiti taip ir liks. Vis drebės, vis
skristi bijos. Bet galiausiai nuvys
išvydę –

ruduo atėjo.
Nepajutę erdvės mirs ir supus
šūsnyje. Prie pilkų medžio stulpų
tils vėjas.

Nevėžio krantas.
Eikš – kviečiu – būkim mudu kitapus.
Prisiliečiu, jaučiu – kūnas dreba...
Mes brendam...
kaip lietus

2011-01-30 02:10:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-01-31 15:39:20

Mes brendam... būkim kitapus.
Įtaigu.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-01-30 22:50:27

ak...
kokios eilės plaukia iš kaip lietaus upeliais, upeliūkščiais, upėmis, net ne vėžiu...
autorius atsiskleidžia kaip lyrinis herojus, nudrąskęs dar visai žalią virpantį ir naivų lapelį, nesugėrusį rytmety žėrinčių rasų ant gležno kūnelio ir neišragavusį rudens spalvų paletės glamonių, ak...
ir visa tai vienu žodžiu - brendam.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-30 18:26:59

Matai, Laumele, gamtoje yra tokie dėsniai, kad kiekvienas gyvis stengiasi maksimaliai išnaudoti savo privalumus. Tai ir čia taip - kas pinigais gundo, kas išvaizda, o kam tik liežuvis belieka ;)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-01-30 17:49:59

įtikinamai, gundančiai, argumentuotai...ar taip Kaip lietus nekaltai ir prisuokia :)) ...kūrinukas, kaip visada jausmingas, per gamtos įvaizdžius ....patiko

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2011-01-30 17:34:55

Pritrukau žodžių, todėl antrinu Skroblui. Jums nieko nėra neįmanomo :-)

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-01-30 13:58:37

Naujai, įdomiai, neprašauta :-)

Anonimas

Sukurta: 2011-01-30 13:28:30

"O kiti taip ir liks. Vis drebės, vis/ skristi bijos. (...)" - "skrydžio baimė" ir panašūs reikalai tarsi sunešiotas megztinis ;) (Dėl įvairovės gal bandyčiau keisti į "skirtis bijos" ar pan. - nebesikartotų "skristi". Visumoj patiko, bet man čia tik eilėraštis - ne eksperimentas (dėl to ir nemėgstu šios kategorijos - kas autoriui atrodo eksperimentas, kitam - paprastas eilėraštis).

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-01-30 13:10:11

Pritrūko žodžių, tik ne jausmo. Puikus eksperimentas!

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2011-01-30 13:04:26

tai gal vasarą ir susitinkam prie Nevėžio,aš gi gyvenu Nevėžio gatvėje,o gal mes kaimynai ,tik aš nežinau.Bet per Nevėžį nebrisiu ,nemoku plaukti.:)

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2011-01-30 11:34:01

Skaičiau ir darėsi liūdniau.
Te apgauna mane nuojauta.
/mes brendam/ :))

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2011-01-30 10:01:05

Taip ir nubėgo per širdį. Dabar, kai tik matysiu prie Nevėžio ką nors įmerkusį meškerę, vis pagalvosiu, ar tik ne "kaip lietus" tokias puikias eiles iš Nevėžio gaudo. Gal eiti ir man žvejoti? :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-30 10:00:06

Labai patiko lapo ir žmogaus gyvenimo sugretinimas.< ..Juk šventė – pajaus jis skrydį.O kiti taip ir liks. Vis drebės, vis skristi bijos.Bet galiausiai nuvys...>

Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond

Sukurta: 2011-01-30 03:04:30

tai, kaip dvi suprantancios sielos supranta tuos krentancius lapus, kurie gal niekad ir nepajus to, ka jus pajusite. ir gerai, nes jus esate mazuma, vedanti pasauli i prieki