Tarsi snaigės baltutės vis krinta ir krinta
Tos keleivės iš tolimo aukšto dangaus.
Joms neuždrausta žaisti, nebeužginta,
Kas gi draugiškai delną išties, kas sugaus?
Balerinų žingsneliais sutūps jos ant rankų,
Bet netrukus numirs lyg drugeliai nakties.
Koks gi teismas sprendimą priims nepalankų,
Kas alsavimo, jaudulio jų negirdės?
Tai ne snaigės, tai mano paklydusios mintys,
Ir nereikia jų gaudyt, ištiesus rankas.
Tik neaišku man, kaip jos galės apsiginti,
Jeigu varnas užkranks, žvaigždeles berenkąs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-02-05 12:07:32
Iš tiesų tradiciškai yra tas žodis, kuris geriausiai apibūdina kūrinį.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-01-29 19:49:26
Man labai pirmas posmas patiko :) lengvai lyg tos snaigės........
Anonimas
Sukurta: 2011-01-29 14:39:20
Perkeliu į Lyriką.
Tradiciškai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-28 23:20:29
Švelniai apie savo mintis...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-28 23:11:55
Ir man snaigės tarsi baleto šokėjos, esu panašiai kadais rašiusi. Vaizdingai, jautriai. Žavi metaforos.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-28 21:30:09
Man atrodo silpnokai. Tos mažybinės formos kažkodėl nesužavėjo.