Nusitiesiau kelią į sapną,
Ne akmenim, žvaigždėm grįstas.
Kad iš kelionės po naktį
Rasčiau švieselę sugrįžti.
Aš delnuose parsinešiu
Dovaną puolusios laumės.
Žemėje likę jos prašė -
Dangiškos, švytinčios laimės.
Ryto giesmėms pasigirdus,
Ją pievoj į žiedus sukrausiu.
Lai tyliai kenčiančios širdys
Laumių rasoj nusiprausia.
Gaiva
2011-01-28 07:43:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-28 21:11:17
Labai patiko puolusi laumė. Skamba neįprastai, intriguojančiai ;)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-28 19:09:23
Labai puikus. : ) Lai tyliai kenčiančios širdys/ Laumių rasoj atranda ramybę :>
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-28 15:55:04
Labai vaizdingai nupasakota, reikės palaukti kol rasa pasirodys...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-01-28 13:20:47
Vaizdingas ir nuotaikingas :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-01-28 11:22:17
Taip, kol kas ta rasa nesiekiama, kaip dangus...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-28 10:01:52
man patiko mintis, gražiais vaizdiniais apdovanojo :)