Nusitiesiau kelią į sapną,
Ne akmenim, žvaigždėm grįstas.
Kad iš kelionės po naktį
Rasčiau švieselę sugrįžti.

Aš delnuose parsinešiu
Dovaną puolusios laumės.
Žemėje likę jos prašė -
Dangiškos, švytinčios laimės.

Ryto giesmėms pasigirdus,
Ją pievoj į žiedus sukrausiu.
Lai tyliai kenčiančios širdys
Laumių rasoj nusiprausia.