3. Dabar jau rašo -
Šimtas metų greit,
Kai numirė M. K. Čiurlionis

Šiemet balandžio  10 –ąją sukaks  100 metų, kai  mirė M. K. Čiurlionis.

Pavasaris. Tai viena.
Net Dievas draudžia mirtį -
Sula iš žemės keliasi į dangų
Žaliuoti medžių lapais ir spygliais,
Gėlė, žolė, net vabalas netikęs
Ir  kas tik kruta, kas tik gali
Galingai įkelia savy gyvybę.

O antra?
Kaip galima va taip sakyti,
Kad numirė
Ir rodyti į datą,
Net  ją iškalti ant akmens
Šalia pirmos,  kada jis gimė?

O nuodine,
Nekrisk ant mūs galvų -
Į buhalteriją, deja,  įnikę
Nemokame matyt savęs be aptvarų -
Reikia gimimo, reikia mirties,
Aukštų ar neaukštų  kiemų,
Cemento, molio, akmenų...
Tai argi nuostabu
Net jeigu  žodžiui prisiliest nelengva
Prie begalybės dvasioje žmogaus?
Ir nekalbėkime, prašau,  apie legendą -
(Dažniausiai jų visai nėra) –
Štai jis, M. K. Čiurlionis
Atėjęs net anksčiau,
Negu Senoji Varėna –
o mes gi net ir ją ,
Tiktai per raidę truputį pažįstam:

Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose Varėna minima 1413 m. sausio 13 d. Laiške Ordino magistrui pažymima, kad jis rašytas \"naujajame medžioklės dvare, vadinamame Varėna, greta Merkio upės“

Tegu istorikai pasididžiuoja,
Bet tai tik lašas esmėje būties –
Nėra  gimtadienio  M. K. Čiurlionio,
Nėra  mirties..
Per sienas, per tvoras
Per aptvarus galingus
Bandau išeit į laisvę ir iš ten
Pasižiūrėt  į Dievą,  kuriantį  pasaulį
Ir žodžiuose  jo pradžią  susirast:

“Ir Dievas tarė: Tepasidaro šviesa. Ir pasidarė šviesa“

Kokia kalba - ŠVIESA?
Kaip norit taip supraskit,
O aš lietuviškai ir aiškiai:
Tepasidaro Čiurlionis.
Ir pasidarė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.