Atveri širdį, išleidi mintį,
žodžio esmė keliauja, skrieja erdve,
kurioje prasmingi, mokantys gerumo
šilti tylūs ir susimąstę lyg pūko kamuoliai,
virš ž e m ė s – žodžiai.
Sužiba smaragdo, deimanto krisleliais -
akmenuotame ir slidžiame – posmų
eilučių ir frazių labirinte.
Smūgis durklu tiesiai į širdį -
išsilieja atodūsiu, skausmingu vulkanu,
bejausmių žodžių jūroje.
Ryklys godžiai ryja švelnius,
gerumu pulsuojančius smaragdus,
o štai ant drėgno asfalto liejasi lava,
motulė sena narplioja, velėja, tiesia...
Išnarpliota gija veržiasi,
tyli ir rami, švelni, deimantais išpuošta,
ne dažniausiai aistringa ir graudulinga
širdies malda P o e z i j a...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-29 14:48:32
Yra trafaretų, yra ir balasto. Teigiama tai, kad vientisa ir jaučiate, ką rašote.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-27 22:12:57
P.S.
šiaip tai pati didžiausia poezijoje"poetinė klišė" banalybė (širdis ir smūgis durklu, sudužusi širdis ir panašiai...
pamąstykite, bet gal čia tik tarybinių laikų poezijos žinovų pedagogų taip buvo aiškinama, kad tai didžiausia poetinė klišė - banalus įvaizdis... gal jau dabar kitaip. Juk ankščiau buvo ačū, dabar ačiū; arba - piauti pjauti...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-27 21:57:51
čia labai gražu, tokia širdis pritvinkus, tokia pritvinkus rodos, ir tik staiga taip laisva, smūgis... ir palengvėjimas:
"Smūgis durklu tiesiai į širdį -
išsilieja atodūsiu..." ---- bet dar geriau lengvai per venas, šilto vandens vonioje, labai lengva, čia truputėlį žiaurokai, nors vis tik palengvėjimas jaučiasi; lyg spaudė spaudė kraujas širdį, taip tankiai joje susirinko - toks slėgis, atmosferų viena, dvi! trys!!! kee!.., – ir išsiliejo, atlėgo, širdis kaip kevalas subliuško - visiška Laisvė; geras durklas. ta vieta gražiausia.