PUIKU... Į mėgstam. Ačiū už žodžio grožį, jausmą...

Būna kad skaitai, ir perskaitęs jauti, kad perskaitei ir pamiršai. tai čia man net skaitant atrodė, kad skaitau ir jau pamiršti skaitydamas, kad skaitai, dar jį beskaitant; taip skaitai ir neaišku apie ką skaitai, atrodo kažkoks žodžių kankinimas čia pas jus tame tekste, ir nieko daugiau.
Tai gi pažiūrėjau į autorių, ir nepatikėjau, vos ne aiktelėjau, pagalvojau nu toks prastas darbas, dar kartą skaitau susikaupus, bet žiūriu kad neįmanoma, mazochizmas kažkoks gaunasi, kaip taip prastai, ir tik topteli mintis: o gal?.., ... gal tas surašymas toks, po žodį laužiant eilutę, kaip jūs pasirinkote, tą tekstą tokiu tuščiu, nuobodžiu ir neįdomiu daro?..
Nu tai kitaip sustumdžiau tuos žodžius; Tai štai taip, (kaip padiktavo muzikinis kalbėjimo metras esantis per keturias pirmas eilutes) sustumdžius visą eilėraštį, tokiu metru, man dar skaitėsi kažkaip, bent kažkokią mintį kalbėtojo ėjo užčiuopti, ir ritmiškumas toks neblogas.
Tikriausiai tai vienintelis dalykas, kuris man patiktų, jei būtų taip surašytas - patiktų ritmiškumas;
Na, o jau turinys - labai skurdus. (dienoraštinis, siauras toks, nieko nekirbina, tuščias turiniu),
Bet jei būtų ritmiškume tokiame, kažkaip įmanoma skaityti ir perskaičius pamiršti. O va taip kaip dabar yra, po žodelį, tai niekaip. Jau skaitant, nesiskaito, skaitydamas pamiršti kad skaitai.

Baltas pūkas Žiemos
Ant blakstienų drėgnų [–]
Nesirodai[...]

Vis brendu Pasroviui,
Tik tyliau, Tik kantriau
Nei tada[.]

Šąla jausmas
Ir plunksnos Prasikala
Matin[ėj] od[oj],

Į save, Į tave,
Kaži kur, Į į kažkur]
Kažkada[...]

Susigūšiu Stipriau
Ir per vėją Nubrisiu
Negrįžti.

Nerakinsiu širdies,
Neišdrįsiu ir nemigoj
Kaukt.

Tiek nedaug,
Tiek nedaug, Šitoks jausmas
Pažįstamas, [vyksta]

Tiek nedaug,
O taip amžinas [rodos,]
[Kaip amžinas] Laukt.

Apibūdinimui geriausiai tinka Laumeles koment.
labai mielai suskaičiau:))

O taip amžina
Rodosi
Laukti.
pažįstamas jausmas

...kaip styga laukime žiba eilės