Baltas pūkas
Žiemos
Ant blakstienų drėgnų.
Nesirodai,
Vis brendu
Pasroviui,
Tik tyliau,
Tik kantriau,
Nei tada,
Šąla jausmas
Ir plunksnos
Prasikala
Matinei odai,
Į save,
Į tave,
Kaži kur,
Kažkada.

Susigūšiu
Stipriau
Ir per vėją,
Nubrisiu
Negrįžtamai,
Nerakinsiu širdies,
Neišdrįsdama
Nemiga
Kaukti.
Tiek nedaug,
Tiek nedaug,
Šitoks jausmas
Pažįstamas,
Tiek nedaug,
O taip amžina
Rodosi
Laukti.