Apkabinki, šaltas vėjau, apkabink!
Sviesk pusnis į veidą, pūga, sviesk pusnis!
Ko tyli, juodasis paukšti, ko tyli?
Aš širdis, pamiršus aukštį, aš naktis.
Siauskit, pūgos, blokškit, vėjai -aš einu...
Aš sustingęs liaunas skausmas - virkdinu...
Aš paklydusi vienatvė - dalinu...
Aš šauksmai, aidėję nakį - bauginu...
Apkabinki, šaltas vėjau, apkabink!
Skrisk artyn, juodasis paukšti, skrisk artyn!
Aš širdis, pamiršus aukštį, be sparnų,
Aš žmogus, nevertas meilės bučinių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-01-26 23:54:03
Man patiko šis eilėraštis....... mintys, jausmai, žiemos šaltis......
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 21:50:16
Vertas...vertas. Veržlus. Liūdesingai įtaigūs vaizdai.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-01-26 19:26:11
visi verti. ir ne tik bučinių ;a)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-26 18:29:34
Taip, tai daina. Taip, tai veržlu. BET: skyryba tobulintina, yra klišių. Netikras, apsimestinai patosiškas kalbėjimas prasidedantis nuo antrojo posmo į pabaigą ima pabosti.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-01-26 16:44:17
Galėtų būti daina - veržlus, audringas tekstas. Tik kodėl paskutinė eilutė tokia liūdna? Visi mes verti meilės, visi verti meilės bučinių :) Linkiu jų daug daug...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-26 16:29:17
Nevertų žmonių nebūna, nereikia taip savęs...skriausti.Tuoj ateis pavasaris...