Dar žvarbu, ūkanota, medžių šakos nusvirę,
Lig pietų neprašvinta dangus,
Net ir paukščiai kažkur taip pasislėpė tyliai,
Rodos, laikas ir tas – toks tingus.
Dar žvarbu, o norėtųsi siaust, norėtųsi šaukti,
Sudraskyti miglas į skiautes,
Gaivalingo, maištaujančio vėjo sulaukti,
Išblaškyti mintis nuobodžias.
Jau girdžiu –
prisišauksi, drebėsi pabūgęs,
Bet tokia gi žmogaus nerami prigimtis –
Degt ugnim, nerusent pilkais pažemės dūmais,
Kol žėrės nors viena širdyje kibirkštis.
Nėr gėlių, na ir kas? Yra žodžių spalvotų,
Rinksiu juos, lai skambės supinti
Į eilėraščio posmą, į mintį sparnuotą,
Šviest kitiems viltimi paleisti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-27 18:57:37
Nėr gėlių, na ir kas? Yra žodžių spalvotų,
Ačiū už juos.... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-26 22:11:15
sušildėt kilniais žodžiais...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-01-26 19:25:00
žvarbu, bet šilta nuo Jūsų eilių ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-26 18:30:31
Poezija.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 18:21:12
Dar žvarbu, ūkanota, medžių šakos nusvirę,
Lig pietų neprašvinta dangus,
Net ir paukščiai kažkur taip pasislėpė tyliai,
Rodos, laikas ir tas – toks tingus.
Puikuma.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-01-26 16:35:13
Paskutinis posmas - puikiausias :))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-26 16:27:08
Pavergė: ...Nėr gėlių, na ir kas? Yra žodžių spalvotų...Labai optimistinis.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 16:26:14
O tai pačiam pabaiga patinka? Drįstu sakyti, jog užbaigta silpnai (spalvoti žodžiai ir sparnuotos mintys).
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-01-26 13:14:28
Lyg ir šviesiau pasidarė, tos saulės taip trūksta...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 13:00:48
Nė velnio nepradėsiu viltim šviesti. Rusensiu pilku pažemės dūmu. Tai bent ne iliuzija.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-26 12:57:01
kaip visuomet - spindintis tas Jūsų žvarbumas :)
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-01-26 12:10:24
Tik pagirti galiu ir daugiau nieko,
taip ir užbūrė, užlūliavo
eit ir daryt dabar ką nors gera...
Dukra muzikos mokykloje koncertuoja,
aš sėdžiu ir laukiu mašinoje
o už lango pūga siaučia...
Toks jau tas gyvenimas.